• Kur galima pasirodyti su pilvo šokio kostiumu

Su šokių kostiumu galima pasirodyti tik scenoje šokio metu. Nesvarbu, kad kostiumas buvo siuvinėjamas naktimis visą mėnesį arba kainavo tūkstančius, jo paskirtis būti šokio dalimi. Aišku, galima su juo fotografuotis atitinkamam fone, bet vaikštant tarp žiūrovų arba restorane tarp puodų, einant pasitikti savo pažįstamų ir panašiai, reiktų paprasčiausiai apsigaubti platesne skraiste, užsivilkti rytietišką tuniką (galabėją) ir pan. Kostiumas vis dėl to geriausiai atrodo scenoje, specialiame apšvietime, kai šokėja juda.

Pasirodžius su kostiumu prieš išėjimą į sceną, žiūrovui išblėsta paslapties laukimo stebuklas, taip pat akylas žiūrovas pamato smulkius tiek šokėjos kūno, tiek paties kostiumo defektus, ko niekada nepamatytų šokėjai judant scenoje. Beje, sceninis kostiumas kuriamas scenai, todėl naudojamos įvairios medžiagos faktūros, puošybos elementai, kurie prikausto žiūrovo dėmesį scenoje, bet atrodo prastai iš arti. Taip pat reikia nepamiršti, kad rytietiški kostiumai, kaip ir daugelis sceninių kostiumų, reikalauja specialaus brangaus valymo, puošybos elementai linkę byrėti nuo menkiausių užkabinimų, prairusios plonos sijonų ir skraisčių medžiagos lieka nepataisomai sugadintos.

Rūbas, kuriuo slėpdamos kostiumą apsigaubiate ir rodotės žiūrovui, turėtų taip pat būti nepriekaištingas: švarus, tvarkingas, šventiškas. Jei planuojate iš persirengimo kambario neišeiti, tai tokiu atveju galimi ir paprastesni rūbeliai - chalatai, šiltos šlepetės.

Taip pat norėtume priminti, kad rytietiškų šokių kostiumai gana atviri, o mūsų klimatas ne pats šilčiausias, erdvės, kuriose šokam, didelės - daug langų, durų, o jų darinėjimas sukelia skersvėjus - todėl šiltesniu rūbu apsigaubti, šiltesniu apavu apsiauti rekomenduojama sveikatos sumetimais, netgi jei Jūs neketinate palikti persirengimo kambario.

Vaikams šokti su atvirais (neuždengtas pilvukas, paryškinta besiformuojanti krūtinė, sijono liemuo pažemintas pakankamai, kad matytųsi daug nepridengto klubo, trumpas sijonas), minimalistiniais kostiumais nerekomenduojama, o daugelyje renginių ir draudžiama, bet jei jau taip įvyko ir su tėvų sutikimu vaikui leidžiama su tokiu kostiumu šokti, tai ne pasirodymo metu būtinai turi būti dėvimas kūną dengiantis rūbas.

• Ar gerai yra vartoti stipresnius gėrimus prieš pasirodymą.

Daugelis profesionalių šokėjų atsakytų, kad NE. Todėl, kad gali suktis galva net ne per sukinius (jau nekalbant apie sukinius!), galima prarasti orientaciją scenoje, galima pamiršti šokio eigą.

Jeigu kažkam to reikia dėl drąsos, nepamirškite, kad buteliukas šokėjos rankose jos nepuošia ir gali sukelti nepageidaujamų apkalbų. Jei visgi nusprendėte vartoti alkoholį, tuomet jau niekas neturėtų iš aplinkinių suprasti kokį gėrimą vartojate :) ir griežtai draudžiama viršyti gydytojų ‘rekomenduojamas’ normas.

• Šokių kostiumo dėvėjimo taisyklės.

Be jau anksčiau išvardintų, yra dar keletas taisyklių kaip ir kokį kostiumą dėvėti scenoje.

Pirmiausia, apatinis trikotažas: jis turi būti arba kostiumo spalvos arba kūno spalvos. Klysta manantys, kad juodos arba baltos spalvos kelnaitės tinka visur :). Nepamirškit scenos apšvietimo ir tai, kad rytietiškų šokių kostiumų medžiagos plonos ir daugeliu atveju peršviečiamos (netgi tos, kurios natūralioje šviesoje atrodo nepersišviečiančios, scenoje gali persišviesti, o balta spalva neoninėje šviesoje šviečia visada). Be to, judant šokyje (sukiniai, kojų pakėlimai, darbas ant grindų) atsidengia daugiau kūno nei gal būt norėtumėte. Taip pat pageidautina, kad šokėjos apatinio trikotažo siūlės nepersispaustų per gležnus audinius, neišlįstų iš kostiumo ribų - tai irgi nukreipia žiūrovo dėmesį nuo šokio.

Reikalavimai pačiam kostiumui. Jis neturėtų būti nei per didelis (smunkantis po kiekvieno judesio), nei per mažas (atidengiantis daugiau, nei norėtumėt parodyti), išlygintas (tai dažniausia taikoma sijonams, ‘šarovaram’, skraistėms, folkloro suknelėms), švarus. Nes kitu atveju žiūrovas pasirodymo metu jaudinsis dėl Jūsų kostiumo saugumo, neestetiškumo, o ne grožėsis Jūsų šokiu. Tas galioja ir per žemai segamiems sijonams (tokiu atveju žiūrovą kankins tik vienintele mintis - ar nukris sijonas, ar visgi ne). Patartina visada su savimi turėti žiogelių, kad, pvz., galima būtų prisegti diržą prie sijono, kad jis neatsisegtų, nepakiltų ar nesisuktų aplink liemenį, sutvirtinti kitus susegimus, kurie gali atsisegti ar pan. Taip pat prisegti kostiumo viršutinę ar apatinę dalį prie apatinio trikotažo, kad jis neišlįstų ir nesimatytų. Segdamos diržą prie sijono, turit prisiminti, kad jei dėvite sijoną ir diržą, tai kostiumo viršus turi užsibaigti diržu, o ne sijono išlindusiu kraštu arba, kas dar blogiau, sijono guma.

Jei kostiumas yra su kietu diržu, nepamirškite, kad truputį ilgiau su juo pasėdėjus, lieka įspaudai ant pilvo šonų, kurie ilgai neišnyksta (ir gali tekti su tokiais laikinais ‘randais’ šokti scenoje). Taip pat šie įspaudai atsiranda, jei prieš koncertą ilgai dėvite kelnes, sijonus (su pakietintu liemeniu), pėdkelnes, diržus, kojines ir kt. Todėl atėjus į koncertą, reiktų kuo greičiau pakeisti aprangą į tą, kuri nepalieka įspaudų.

• Elgesys užkulisiuose arba žiūrovų salėje.

Gerbdamos kitas šokėjas ir norėdamos, kad Jus gerbtų ir nemaišytų, kai Jūs šokate, netriukšmaukite užkulisiuose ar žiūrovų salėje, garsiai besidalindamos įspūdžiais. Jei koncerto rengėjai leidžia šokėjoms žiūrėti koncertą žiūrovų salėje, tai taip ir darykite - nestoviniuokite ir neužstokite praėjimo užkulisiuose, persirengimo kambariuose. Į salę žiūrėti koncerto galima įeiti tik tarp pasirodymų, bet jokiu būdu ne pasirodymo viduryje - juk nenorite trukdyti nei žiūrovams mėgautis reginiu, nei šokėjai šokti.

Taip pat žiūrėdamos koncertą nepamirškite savo pasirodymo - išeikite laiku (mažiausiai prieš porą pasirodymų, jei jau esate su kostiumu) neverskite kolegių, mokytojų nerimauti. Taip pat nepamirškite, kad reikia laiko prieš pasirodymą skirti raumenų apšilimui, makiažo korektūrai, kostiumo apžiūrai.

Vienintelis pageidaujamas triukšmas koncerto metu - plojimai, ovacijos. Kuo šiltesnis žiūrovų palaikymas mums visoms labai svarbus, tai negailėkit šiltų emocijų kitoms šokėjoms ir jos atsilygins tuo pačiu.

• Kostiumų nuoma ar skolinimasis.

Kostiumas nuomojamas arba skolinamas konkrečiai numatytam renginiui (jei kitaip neaptariama nuomojant ar skolinant). Nuomodamiesi arba skolindamiesi prisiminkit, kad kostiumas yra brangus drabužis ir su juo reikia dvigubai atsargiau elgtis nei galėtumėt sau leisti su savu kostiumu.

Skaudu žiūrėti kai iki ir po pasirodymo su skolintu ar nuomotu kostiumu gulinėjama ant žolės, mėtoma persirenginėjant kur papuola, valgoma, rūkoma, lakstoma lauke ir neskubama kabinti ant pakabos - ten kur jam ir turėtų būti vieta. Taip pat negražu, jei Jums buvo paskolintas kostiumas konkrečiam renginiui, o Jus nieko nesakiusi skolintojui panaudojot jį ir kituose renginiuose.

Jei norite elgtis nerūpestingai ir nesukti sau galvos dėl kostiumo sugadinimo, įsigykite savą kostiumą.

• Apavas.

Geriausias apavas pradedančiai pilvo šokio atlikėjai – jokio: basos pėdos beveik visada tinka prie rytietiško kostiumo ir yra saugu. Tačiau, jei šokio vietoje pavojinga šokti basomis, nešvaru, šalta, tuomet geriausia turėti prie kostiumo priderintas ir šokiams (nebutinai pilvo šokiams) skirtas basutes/batelius.

Treniruočių apavas - ‘češkės’ pasirodymams netinka.

Basutės ir bateliai su aukštesniu kulniuku tinka pažengusioms šokėjoms, kurios jau treniravosi šokti su tokiais bateliais. Šokant grupėje turi būti suderinti ne tik visų šokėjų kostiumai, bet ir apavas.